Piliečių mokslą skatina visuomenės dalyvavimas
Tradiciniuose mokslo leidiniuose dažnai nėra galimybės plačiajai visuomenei išsakyti savo nuomonės, todėl visuomenei kliudoma įsitraukti į mokslą jau prasmingu būdu. „Projektas „Doing-Science-Together“ sudaro galimybę mokslo bendruomenei ir visuomenei palaikyti dvipusį ryšį“, – teigia Muki Haklay iš projekto „DITOs“ (Doing It Together science). Siekiant sudominti visuomenę, per trejus projekto įgyvendinimo metus buvo surengti 829 vieši renginiai, kuriuose daugiau nei pusė milijono žmonių galėjo pabendrauti asmeniškai, o dar 3 300 000 – internetu. Veikla buvo suskirstyta į dvi temas: biologinis projektavimas ir aplinkos tvarumas. Projektas „DITOs“ buvo vykdomas pagal eskalatoriaus įsitraukimo modelį. Vadovaujantis šia koncepcija, žmonių įsitraukimas į mokslą ilgainiui gali didėti arba mažėti, priklausomai nuo jų gyvenimo etapo, išteklių, galimybių, žinių ir interesų.
Įvairios veiklos išnaudojimas
„DITOs“ modelį sudarė septyni įsitraukimo lygiai: nuo pasyvaus žinių vartojimo, pavyzdžiui, per televiziją, iki aktyvesnio dalyvavimo, pavyzdžiui, įsitraukimo į piliečių mokslo projektus. „Norėjome nustatyti galimybes perkelti asmenis aukštyn arba žemyn į jų aplinkybes atitinkantį lygį. Pradėdami nuo to, kur žmonės yra, o ne tempdami juos ten, kur yra mokslas, siūlome prasmingą ir visą gyvenimą trunkantį ryšį su mokslu“, – aiškina Muki Haklay iš projektą įgyvendinančio Londono universiteto koledžo (UCL). Projekto partneriai, siekdami užmegzti ryšį su visuomenės nariais, pasitelkė ir esamus tinklus, ir informavimo veiklą. Tam buvo taikomos įvairios taktikos: nuo socialinių tinklų iki pasirodymų muziejuose ar festivaliuose. Įgyvendinant „DITOs“ taip pat buvo teikiama parama tiems partneriams, kurie turi mažai patirties piliečių mokslo srityje, pavyzdžiui, į planuojamus renginius, tokius kaip parodos, įtraukiant interaktyvias galimybes visuomenei. „Mokslinę veiklą pritaikėme pagal partnerį, kurdami ją taip, kad ji pasiektų žmones ir vietas, kurių paprastai nepasiekia tradicinė įtraukimo veikla“, – pastebi Muki Haklay. Turbūt aiškiausias to pavyzdys būtų Nyderlandų labdaros organizacijos „Waag“ koordinuojamas „Mokslo autobusas“). Mokslinės komunikacijos bendruomenės nariai buvo pasamdyti autobusu važiuoti per visą Europoje, padarant 17 sustojimų bendruomenės centruose, mažuose miesteliuose, viešuose festivaliuose ir muziejuose. Šiose vietose vykusiuose dalyvaujamuosiuose seminaruose buvo pasiūlytos devynios veiklos, įskaitant eksperimentus gaminti jogurtą (mokymas apie bakterijas) ir kremą nuo saulės (saulės spindulių savybių tyrimas). Nurodymai buvo pateikiami keliomis kalbomis, o patirtimi dalijamasi socialiniuose tinkluose. Kita sėkmės istorija yra „BioBlitz“, konkurso „City Nature Challenge“, kurio metu žmonės rinkosi tam tikrose vietose ir naudodami programėlę „iNaturalist“ rinko biologinės įvairovės duomenis, dalis. Šiai patirčiai dalytis buvo sukurtas visos Europos tinklas „BioBlitz“.
Radikalūs pokyčiai
Vienas iš konkrečių „DITOs“ palikimų yra Europos piliečių mokslo asociacijos (ECSA), kuri tęsia savo darbą, visų pirma plėtojant platformą „EU-Citizen.Science“, plėtra. „ECSA tapo organizacija, į kurią kreipiasi piliečių mokslo projektų įgyvendintojai, dažnai prisijungiantys prie asociacijos, kad padidintų savo pasiekiamumą“, – pažymi Muki Haklay. Aktyviai politikoje dalyvaujanti ECSA prisijungė prie diskusijos apie piliečių mokslą, kuri vyko įgyvendinant Europos Komisijos atvirojo mokslo darbotvarkę. Jungtinėje Karalystėje „DITOs“ prisidėjo prie visuomenės dalyvavimo ir nacionalinio mokslo finansuotojo UKRI finansavimo strategijos. Italijoje jis padėjo sukurti piliečių mokslo tyrėjų ir praktikų tinklą, kuris šiuo metu daro įtaką nacionalinei mokslo politikai. Projekto rezultatai jau buvo plačiai pristatyti, o įvairios projekto metu parengtos politikos apžvalgos ir gairės yra pateikiamos internete.
Keywords
DITOs, dalyvavimas, piliečių mokslas, visuomenė, biologinė įvairovė, politika
