Galvok lokaliai, veik globaliai. Ar gali bendruomenės iniciatyvos išspręsti didelio masto visuomenės problemas?
Kai įmonės, universitetai, politikos formuotojai ir piliečiai bendradarbiauja kurdami projektą ar inovacijas, jie užsiima vadinamąja bendra kūryba. Bendra kūryba versle naudojama jau seniai, ypač santykių su klientais srityje. Savo ruožtu ES vis dažniau vertina ją kaip priemonę, galinčią padėti inovacijas išnaudoti visuomenės gerovei. Tačiau daroma prielaida, kad plačiam poveikiui pasiekti reikia plėsti bendrai kuriamus sprendimus. „Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad idėja padidinti bendros kūrybos mastą gali pašalinti ne tik tam tikrus trūkumus, bet ir privalumus, – aiškina Miuncheno technikos universiteto profesorius Sebastian Pfotenhauer. – Išplėtus mastą kiltų pavojus prarasti savo didžiausią privalumą – gebėjimą reaguoti į specifinius vietos poreikius ir problemas bei geriau integruoti naujoves visuomenėje.“ ES lėšomis finansuojamo projekto SCALINGS (Scaling up Co-creation: Avenues and Limits for Integrating Society in Science and Innovation) remiamas, Sebastian Pfotenhauer vadovauja darbui, kurio pagrindinis tikslas – išsiaiškinti, ar ir kada reikia ar netgi įmanoma didinti bendros kūrybos mastą. „Norėjome išsiaiškinti, kiek galima atsakingai plėsti bendrą kūrybą įvairiose vietose ir srityse, ir suprasti esamus apribojimus“, – teigia jis.
Akis atveriantys atradimai
Įgyvendinant projektą buvo atliktas bendros kūrybos dešimtyje šalių lyginamasis tyrimas. Jo metu mokslininkai ištyrė tris pagrindines bendros kūrybos priemones: gyvąsias laboratorijas, inovacijų viešuosius pirkimus ir bendros kūrybos centrus, naudojamus įvairiose techninėse srityse. „Bendra kūryba gali labai skirtis, priklausomai nuo regiono ir konteksto, kuriame ji naudojama“, – teigia Carlos Cuevas Garcia, Miuncheno technikos universiteto komandos mokslininkas, pridurdamas, kad ji gali būti ir įtrauki, ir išskirtinė. „Nors bendra kūryba dažnai vertinama kaip procesas, suburiantis žmones, ji taip pat gali atskleisti ar net sustiprinti didelę galios asimetriją ir nelygybę, – pažymi Carlos Cuevas Garcia. – Norint padidinti proceso mastą, reikia atsižvelgti į bendros kūrybos politinį aspektą ir elgtis atsargiai bei apgalvotai.“ Tyrėjai taip pat nustatė didžiulį žinių apie bendrą kūrybą ir dialogo poreikį. „Daugelyje techninių sričių įvairios bendros kūrybos formos jau reguliariai naudojamos, – priduria Sebastian Pfotenhauer. – Tačiau tokiais atvejais dažnai susiduriama su tokiais pačiais klausimais ir iššūkiais.“ Pasak Sebastian Pfotenhauer, dažniausiai užduodami tokie klausimai kaip: ką reikėtų įtraukti ir kada? Ar pakeitus vietą keičiasi ir reikalavimai? Ar šias bendruomenes galima išlaikyti pasibaigus tam tikram projektui? Kiek bendros kūrybos procesas gali būti standartizuotas pagal politikos priemones? Koks turėtų būti ES vaidmuo?
Atsakingos bendros kūrybos vadovas
Norėdama padėti atsakyti į tokius klausimus, projekto komanda parengė vadovą, kaip įgyvendinti projektus pasitelkiant atsakingą bendrą kūrybą. Jis paremtas komandos išvadomis ir geriausia praktika. „Šioje priemonėje organizatoriams ir politikos formuotojams pateikiama daug patarimų, kurie padės per bendrą kūrybą pasiekti naudingesnių, tvaresnių ir prasmingesnių rezultatų, – pažymi Sebastian Pfotenhauer. – Tikimės, kad ji taps pagrindiniu ištekliu formuojant politiką, finansuojant mokslinius tyrimus ir sprendžiant visus su bendra kūryba susijusius klausimus.“ Šis vadovas, kaip ir kiti projekto SCALINGS rezultatai bei mokymosi medžiaga, jau plačiai naudojami kitame ES lėšomis finansuojamame projekte „BoostEuroTeQ“, kuriame pagrindinis dėmesys skiriamas būsimo mokymo inžinerijos srityje stiprinimui.
Keywords
SCALINGS, bendra kūryba, plėtimas, keičiamo masto, inovacijos, gyvosios laboratorijos, viešieji pirkimai, BoostEuroTeQ
